Smalininkų technologijų ir verslo mokykla

Smalininkų technologijų ir verslo mokykloje mokosi 35 Jurbarko rajono SUP mokiniai patiriantys mokymosi sunkumų ir atskirtį. Mokiniai yra tokio amžiaus, kai renkasi profesiją. SUP moksleivius orientuoti profesijos pasirinkimo kryptimi kur kas sunkiau dėl kelių priežasčių: jų sveikatos būklė prastesnė, pomėgiai nediferencijuoti, interesai paviršutiniški, žemas motyvacijos lygis. SUP jaunuolių socialinių ir savarankiško gyvenimo įgūdžių kokybė nėra pakankama. Vienas iš svarbiausių socialinių institutų, nuo kurio priklauso jaunimo profesinis apsisprendimas, yra šeima. Tačiau didžiąją dalį paauglystės nežymiai sutrikusio intelekto jaunuoliai praleidžia ne šeimos apsuptyje, tad apie darbinę veiklą, uždarbį ir profesijas suvokia mažiau. Todėl jų profesinę ateitį dažniausiai formuoja ne šeima, o mokykla.

Mokykla vykdydama projekto „Vaikų ir jaunimo darbinių įgūdžių ugdymas JURB-LEADER-6B-JI-7-1-2022“  veiklas parengė ir įgyvendina dvi neformaliojo ugdymo programas: aplinkos priežiūros ir patalpų tvarkytojo. Programose mokosi 24 mokiniai. Mokiniams patinka  dalyvauti praktinėse veiklose, nes gali išmėginti įvairią įrangą ir priemones, išmokti jas valdyti.

„Labai patinka praktinės pamokos-važiuoti traktoriuku ir pjauti žolę, patinka formuoti krūmus, tik nesigauna man vienoda forma...“  Mantas

„Geriausias dalykas langų plovimo robotas jis plauna langus, o aš tik prižiūrėtoja, jis juokingas...“ Modesta.

Labai svarbu „pasimatuoti profesijas“, kad išsiaiškintum, kas kiekvienam tinka. Neformaliojo ugdymo užsiėmimai atlieka darbo įgūdžių formavimo ir profesinio orientavimo funkcijas.

Rita Grybienė,
Specialiojo ugdymo skyriaus vedėja

Projekto tikslas – Sudaryti sąlygas bendrojo pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokyklų mokiniamsnmokytis profesinio mokymo programų modulių.

Projekto trukmė – 2020 m. rugsėjo 1 d. – 2023 m. spalio 31 d.
Projekto suma – 17 065.32 Eur
ES finansavimas – 17 065.32 Eur

Projektu siekiama didinti profesinio mokymo patrauklumą, pasitelkiant inovacijas ir modernizavimą, visų pirma – atnaujintą mokymosi aplinką, priemones ir mokymo metodus, ypač daug dėmesio skiriant ekologijai ir skaitmenizavimui. Profesinio mokymo programos yra įtraukios ir prieinamos pažeidžiamoms grupėms, neįgaliesiems, asmenims, neturintiems įgūdžių ar kvalifikacijos, mažumoms, migruojantiems asmenims ir asmenims, kurie turi mažiau galimybių dėl savo socialinės ir ekonominės padėties ar vietovės, kurioje gyvena. Mišrios mokymo formos sudaro sąlygas stabdyti ankstyvą pasitraukimą iš švietimo ir mokymo sistemos ir padeda pereiti iš mokyklos į darbo rinką.

Projekto rezultatas 59 asmenys pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas bendrojo ugdymo mokyklose besimokantys mokiniai, baigę pirminio profesinio mokymo programos modulius.

Vanda Stonienė,
Projektų vadovė