|
Vykdėme praktiką Italijoje pagal ERASMUS+ projektą |
|
|
|
2024 m. Spalio 16 d., Trečiadienis |
|

Pagal ERASMUS+ projektą Nr. 2024-1-LT01-KA121-VET-000203174. Aštuonios Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos Individualios priežiūros darbuotojo modulinės programos mokinės, rugsėjo 16 – spalio 1dienomis atliko praktiką Italijoje Apulijos regione, kur dirbo senelių dienos centre ir vaikų namuose.
Grįžusios iš Erasmus+ mobilumo, dalyvės dalijosi savo patirtais įspūdžiais:
“Ši patirtis man buvo neįkainojama. Susipažinau su nauja kultūra ir žmonėmis, kurie pasirodė esantys labai paprasti ir nuoširdūs. Ypač įsiminė bendravimas su neįgaliaisiais. Jų gerumas ir stiprus noras siekti savo tikslų mane labai sužavėjo. Stebėjau, kaip jie atkakliai mokosi vaikščioti iš naujo, piešti, rašyti, lavinti rankų ir kojų judesius. Taip pat buvo įdomu matyti, kaip slaugytojai bendrauja su neįgaliaisiais, rodydami didelį rūpestį ir kantrybę. Ši patirtis man suteikė daug naujų žinių ir įgūdžių, o taip pat leido geriau suprasti kitokių žmonių gyvenimą.”(Zita)
“Po šios kelionės liko tik patys geriausi įspūdžiai. Kelionė buvo puikiai suorganizuota, viskas vyko sklandžiai ir laiku. Darbo specifika man labai patiko – įgijau daug žinių apie darbą vaikų namuose. Turėjau galimybę atnaujinti savo anglų kalbos žinias ir susipažinti su italų kalba. Ši patirtis man suteikė daug naudingų įgūdžių tiek profesinėje, tiek asmeninėje srityje. Esu labai dėkinga už suteiktą galimybę.” (Loreta)
„Ši stažuotė man buvo antroji, tačiau labai skyrėsi nuo pirmosios, nes gavau galimybę padirbėti su vaikų namuose gyvenančiais vaikais. Nepaisant kalbos barjero, žaidimų forma pavyko rasti kontaktą su vaikais. Per dvi savaites stengėmės suteikti vaikams kuo daugiau meilės ir dėmesio. Matėme juos įvairius: linksmus, pilnus energijos, ir verkiančius. Supratome, kad jų elgesys dažnai susijęs su jų istorijomis. Atsisveikinti su jais buvo daug sunkiau, nei su seneliais. Galvojome apie jų ateitį ir linkėjome jiems viso ko geriausio. Lyginat šias praktikas, supratau, kad širdis labiau linksta prie darbo su likimo nuskriaustais vaikais. Darbas su senjorais man pasirodė ramus ir monotoniškas, o darbas su vaikais skatina augti kartu su jais.“ (Lina)
„Esu labai dėkinga už galimybę pažinti Italijos žmones ir kultūrą. Atlikdama praktiką senelių dienos centre įgijau patirties bendraujant ir teikiant pagalbą Demencija ir Alzheimerio ligomis sergančiais žmonėmis. Kalbos barjeras nesudarė sunkumų. Užsiėmėme rankdarbiais, dainavome, bendravome, padėjome sunkesniems ligoniams. Stebėjau darbuotojų elgesį ir priimamus sprendimus neramių klientų situacijose. Įgytas žinias pritaikysiu praktiškai“.(Ingrida)
„Praktiką atlikau senelių dienos centre, kur galėjau pasiūlyti savo pagalbą seneliams atliekant įvairias veiklas: darė sausainius, karpė aplikacijas iš popieriaus, gamino namų darbo makaronus, sportavo, klausėmės jų dainuojamų dainų, bei pabandėme ir mes sudainuoti. Buvo smagu pažinti italų kultūrą, stebėti jų tarpusavio bendravimą. Išmokome kai kuriuos itališkus žodžius. Ačiū už galimybę dalyvauti šioje programoje.“ (Diana G.)
„Ši patirtis ne tik praturtino mano profesinius įgūdžius, bet ir suteikė galimybę susipažinti su Apulijos regionu, bei ten gyvenančiais ir dirbančiais žmonėmis, įgyti vertingų darbinių, bendravimo patirčių, naujų pažinčių. Jaučiuosi įgijusi daugiau pasitikėjimo savimi.“( Diana B.)
„Man ši praktika buvo labai naudinga, jos metu turėjau galimybę susipažinti, kaip yra dirbama Italijos vaikų globos namuose, kokios jų gyvenimo ir laisvalaikio leidimo sąlygos, su kokiomis problemomis jie dažniausiai susiduria. Buvo įdomu palyginti su vaikų globos namais Lietuvoje. Mes ne tik dirbome, bet ir turiningai leidome laisvalaikį. Nuostabūs Rodi Garganico ir aplinkinių miestelių vaizdai, geras oras leido papramogauti ir pailsėti“ (Daiva)
„Tos dvi praktikos savaitės pralėkė labai greitai. Jos man padėjo suprasti, kad darbas užsienyje nėra jau taip sunku, o ir kalbinis barjeras nėra problema, svarbu noras, gera nuotaika ir visos kliūtys yra įveikiamos. Sutikti žmonės labai geranoriški, geros nuotaikos, neskubantys. Labai skanus maistas ir geros gyvenimo sąlygos. Džiaugiuosi savo pasirinkimu sudalyvauti šiame projekte ir ačiū mokyklai, kad sudarė sąlygas vykti į šią praktiką“.( Virginija)
Praktinis mobilumas turi reikšmingą poveikį jūsų ateičiai, todėl esamus ir būsimus mokyklos mokinius norime pakviesti aktyviai dalyvauti Erasmus+ programoje, o savo norą dalyvauti galite pareikšti mokyklos projektų vadovei.
Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos mokinės: Loreta, Zita, Diana B., Ingrida, Diana G., Virginija, Daiva, Lina
|
|
Žalioji energija Smalininkuose |
|
|
|
2024 m. Liepos 26 d., Penktadienis |
|

Smalininkų technologijų ir verslo mokykla (toliau Mokykla) pateikė paraišką ir laimėjo finansavimą projektui „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas kuriant tvarią aplinką Smalininkuose“. Projekto metu ant Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos (toliau Mokyklos) bendrabučio pastato stogo įrengta apie 30 kW saulės elektrinė aprūpins valgyklą ir bendrabutį švaria elektros energija ir sudarys sąlygas mokymo ir poilsio bazei veikti visus metus ir teikti kokybiškas paslaugas vietos gyventojams.
Projektas tiesiogiai atitinka priemonės tikslą - užtikrinti socialinių, švietimo, kultūros ir kitų gyventojams reikalingų paslaugų prieinamumą, pasitelkiant inovatyvias technologijas bei vietos infrastruktūrą, kadangi projekto metu kuriama vieša paslaugų infrastruktūra, skirta vaikų ir jaunimo apgyvendinimui mokslo metų laikotarpiu, vakarais bendruomenės poreikiams bei stovyklų organizavimui atostogų metu. Projekto metu pasitelkiamos inovatyvios technologijos – apgyvendinimo ir maitinimo patalpose sunaudojama elektra bus pagaminta ant bendrabučio stogo sumontuotos saulės elektrinės. Abi Smalininkuose įsikūrusios mokyklos ir bendruomenės centras organizuoja įvairias užimtumo veiklas – stovyklas, šventes, treniruotes, kurios vyksta Mokyklos bazėje, todėl projekto nauda bus visapusiška – projekto naudą pajus ne tik Mokyklos dėl sumažėjusių elektros sąskaitų, bet ir pagrindinės mokyklos mokiniai, dėl kokybiškos stovyklų aplinkos bei bendruomenės nariai naudodamiesi sporto baze – visada tiekimas karštas vanduo persirengimo kambariams.
Vanda Stonienė, Projektų vadovė |
|
Mobilumas patirtis ir įspūdžiai |
|
|
|
2024 m. Liepos 22 d., Pirmadienis |
|

Septynios Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos individualios priežiūros darbuotojo modulinės programos mokinės dalyvavo mobilume pagal ERASMUS+ Nr. 2023-1-LT01- KA121-VET-000114329 bei vykdė projekto numatytas veiklas, Lenkijoje.
Nuvykome į praktikos vietą, apsigyvenome. Pirmiausia buvome supažindintos su saugaus darbo taisyklėmis ir instrukcijomis, elgesio taisyklėmis, asmens duomenų apsauga, darbo laiko ir poilsio rėžimu. Darbo vietos buvo skirtingos – socialinės globos namai ir hospisas.
„Mobilumo veiklas vykdėme socialinės globos namuose. Pirmą praktikos dieną vadovai supažindino su darbo aplinka, klientais, darbuotojais. Įgyta didelė praktinė patirtis - kuratoriai puikūs, darbo sąlygos labai geros. Labiausiai įsiminė nuoširdus darbuotojų bendravimas su pacientais, dėmesys ir rūpestis kiekvienam. Darbo metodai ir priemonės: reabilitacija, aerobika, sportiniai pratimai, mankštos, gydymas ultravioletiniais spinduliais. Pagalbinės judėjimo, maitinimo, laisvalaikio priemonės Įspūdžiai nepakartojami, pamatyta šalis įsimintinė visam gyvenimui. Kalnų didingumas ir ežerų skaidrumas, gamtos grožis liko mano širdyje. Viską pakartočiau dar kartą. Pasisemčiau dar daugiau patirties (Zita).
„Tai buvo pirmas mobilumas mano gyvenime. Klientams kas rytą padėdavome pavalgyti, išveždavome juos į lauką, stebėjome kaip atliekamos reabilitacijos procedūros, pabandėme pačios jas mankštinti. Nuo pirmų dienų užsimezgė glaudesnis ryšys su viena, jaunesne gyventoja, Joaša. Iš pradžių ji mane tik stebėjo, sekė akimis. Antrą savaitę, sunkiai, bet pradėjo su manimi kalbėti. Pirštais pačiupinėjo mano auskarus, grandinėlę ant rankos. Paklausiau ar gražu ir ji linktelėjo galva. Dauguma ten gyvenančių moterų, nepaisant jų sveikatos būklės, mėgsta puoštis - laikrodžiai, auskarai, grandinėlės, žiedai, nulakuoti nagai, padažytos lūpos, supratau kad moteriška prigimtis puoštis, jose vis dar gyva. Tą pačią dieną po darbo, ieškojau ką galėčiau nupirkti Joašai ir ją nors kiek nors nudžiuginti. Radau guminę apyrankę (kad būtų lengva užsidėti ) iš įvairių kristalų ir karoliukų. Kitą rytą, pavalgius jai pusryčius, uždėjau apyrankę ant rankos. Jos akys nušvito, o veide atsirado šypsena. Nesvarbu kiek laiko turės apyrankę, bet buvo labai gera nors trumpam praskaidrinti jos kasdienybę.
Paskutinę darbo dieną buvo sunku atsisveikinti. Kai kurios prašė neužmiršti jų vardų. Visas dirbantis personalas buvo draugiškas ir paslaugus, nors dažnai jautėme, kad savo buvimu ir tvarkos nežinojimu, pridarome daugiau painiavos, nei naudos. Patirtis kurią įgijome - didžiulė. Tos dvi savaitės prabėgo kaip viena diena, nes po darbo vis kažkur eidavome ar keliaudavome. Norėjos nei vienos dienos nepraleisti veltui ir “gerti” viską į save. Didžiausią įspūdį be abejo padarė Tatrų kalnai, jų ežerai. Visa mus ten supusi gamta buvo įspūdingo grožio. Ši kelionė ir sutikti žmonės pakoregavo visą mano pasaulėžiūrą ir dar kartą įsitikinau kokia esu laiminga būdama sveika ir turėdama sveikus artimuosius šalia savęs... (Lina).
Ar dar kartą vyktume į praktiką – taip ir kviečiame visus pabandyti, tai tikrai labai didelė patirtis profesiniu, kultūriniu, kalbos lavinimo ir tai tiesiog puiki proga susirasti naujų draugų ir išbandyti save.
Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos mokinės: Daiva, Edita, Virginija, Lina, Justė, Zita, Daiva.
|
|